ŠIRDELĖ
Gėlytę puošia žiedas,
Paukštelį – jo plunksnelė.
Medelį puošia lapai,
O žmogų – jo širdelė.
Širdelė mus mokina,
Kaip su visais draugauti,
Kaip artimą mylėti
Ir nieko nenuskriausti.
Širdelė nesišaipo
Iš vaiko strazdanėlių,
Smagu jai, kai ant veido
Tiek saulės spindulėlių.
Nors esame skirtingi
Ir tuo pačiu panašūs –
Krūtinėje kiekvieno
Maža širdelė plaka.
