Rudenėli, kaip gražu! krenta lapai pamažu,
o miške išdygo grybų šimtas trisdešimt sodybų!
Štai ežiukai puku puku, ieško lapų ir grybukų.
Kai lietus pradėjo lyti, skėčius išskleidėm, matyti?
Nebeliko laukuos duonos, tik paklydusios aguonos.
O kad duonos mums užtektų, malėm miltus dieną – naktį,
prikepėm tada riestainių ir pyragų ir sausainių…
Ir parsinešėm namučio, kad juos valgytų vaikučiai.
Dar boružės mums padėjo, gamtą saugoti reikėjo.
Ne tik Žemėj ir padangėj saugom mes visatą brangią.
