Šią savaitę vaikų laukė staigmena. Kaip vaikai sakė, kas tame burbuluotame maišelyje? Vaikai kišo rankutes į maišelį, traukė ir įvardijo, ką pavyko ištraukti. Tai žirnių ankštys, didelės ir mažos, storos ar kiek plonesnės, trumpesnės ar ilgesnės – vaikai viską pastebėjo, palygino, pamatavo ir pradėjo aižyti. Vienų rankelės lengvai įveikė žirnių ankštis, kitiems teko kiek pagelbėti, o tada apžiūrėjome ar ten nėra kirmėliukų, nes ir jie labai mėgsta žirnius. Suskaičiavome, kiek ankštyse žirnių, vyresnieji palygino, kurioje daugiau, mažiau, po lygiai, mažieji tiesiog džiaugėsi, kad daug ir ragavome, kol visus suragavome. Tada pabandėme sudėlioti žirnių ankštis iš mozaikos ir vėl skaičiavome žirnius, o kad skaičiaus nepamirštume, juos atrasdavome skaitmenų plakatuose. Lauke sumanėme patys pabūti žirniais ankštyse, kol vieni – žirniukai kantriai tupėjo, kiti aplink juos pagaliuku ant smėliuko ankštis piešė. Dar vaikai prisiminė pasaką „Karalaitė ant žirnio“ ir pabandė įsivaizduoti, kaip užlipti ant lovos, kur yra 20 čiužinių, susiskaičiavo savo kojų ir rankų pirštukus, o tada interaktyvioje lentoje žiūrėjome Kauno muzikinio dramos teatro pasaką „Karalaitė ant žirnio“ ir vaikai labai atidžiai skaičiavo ar karalaitei paklojo 20 čiužinių.
Vaikams kilo klausimų, tai kokio dydžio tie žirniai auga? O čia ir išgelbėjo lietuvių liaudies mįslė: tėvas sieksnininkas, močia sprindininkė, vaikai kaip čyžyliukai – žirniai. Sužinojome, kas tas sieksnis, kas tas sprindis ir pradėjome lyginti kieno mažesnis, didesnis ir supratome, kad žirnio žolelė – kaip sieksnis, ankštis – kaip sprindis gali būti didesnės ir mažesnės. Vaikai dar sumanė išmatuoti žirnio žolelės ilgį mėgiamais gimnastikos pratimais.
