Vaikų kūrybinė veikla „Nebaigtos eilutės“

Mūsų darželio vaikai sukūrė vieną  tęstinę pasaką, skirtą Tarptautinės vaikiškos  knygos dienai.

ŽVĖRELIAI – LAIMĖS VAIKAI

„Tošinukai“
Kartą dideliame miške, mažame namelyje gyveno ežiukas. Visą žiemą miegojo. Pavasarį atsibudo ir užsimanė ėsti. Išėjo į mišką maisto ieškoti. Nieko nerado grybai neauga, tik mažą slieką pasigavęs užkando.
Po to ežiuko mama paskambino pražydusiu varpeliu galingam ąžuolui ir klevui. Pakvietė į svečius. Ateidami svečiai atnešė žibučių puokštę mamai.
Kai medžiai kieme žaidė su ežiuku, prižadino kurmį ir jis atėjo pas juos žaisti kamuoliu.

„Odinukai“
Po to sutiko kiškutį ir kiškutis kartu ėmė žaisti. Medyje šokavo voveraitė ir stebėjo kaip ežiukas, kiškutis žaidžia su kamuoliu. Staiga voverytė nušoko nuo medžio šakos ir paklausė:
-Ar galiu kartu žaisti? Tada jau žaidė ir voveraitė. Kai baigė žaisti visi nuėjo į mišką ieškoti draugų. Ir tada jie pamatė lapę. Ežiukas kiškutis, voveraitė ir kurmis labai išsigando lapės. Išsigando ir pabėgo. Atsisėdo pailsėti pievelėje ir pamatė ateinant kačiuką. Visi susidraugavo ir pradėjo žaisti.

 „Šiaudinukai“
Ežiukas, kurmis, voverytė ir kiškis sugalvojo kitą žaidimą – slėpynes.
Ežiukas sako:
-Jūs slėpkitės, aš jūsų ieškosiu.
Visi žvėreliai pasislėpė už didelių medžių. Ežiukas visus suradęs, labai apsidžiaugė. Voverytė sako:
-O dabar pagaudom drugelius.
Drugeliai išgirdę žvėrelių balsus paklausė:
-Ar norite išmokti skraidyti?
-Norime, norime, bet nemokame.
-Mes jus išmokysime.
Drugeliai išskleidė savo sparnus ir pradėjo skristi. Žvėreliai irgi ištiesė savo letenėles ir kartu skraidė su drugeliais po žalią pievelę.
Žvėreliai paskraidę, pavargo ir prigulė ant žolytės pailsėti, o drugeliai nutūpė ant gėlytės žiedo. Drugelis pamatė tupinčią mažytę boružėlę ir paklausė:
-Boruže, boružėle, ar tu moki skraidyti?
-Moku, bet mano sparneliai labai maži.
Drugelis:
-Ar galime kartu paskraidyti?
Boružėlė atsakė:
-Galime, galime. Skriskime, skriskime...
Pailsėjusiems žvėreliams kiškutis pasiūlė pasimaudyti netoliese esančiame upelyje.

„Gintarėliai“
Visi žvėreliai sutiko su šia mintimi ir patraukė link upelio. Besimaudant upelyje zuikis ir katinas pradėjo skęsti. Laimei tuo metu pro šalį mažoje valtelėje plaukė medžiotojai. Jie priplaukė artyn prie katino, zuikio ir juos ištraukė. Kiti žvėreliai - ežiukas ir voverytė laukė jų ant kranto. Kai tik zuikis su katinu išlipo iš vandens - iškart sušalo. Taigi ežiukas su voveryte ėmė ieškoti malkų, iš kurių galėtų užkurti laužą. Deja šalia upelio miško nebuvo, tik žalia pievelė, tačiau pasistengę bičiuliai rado keletą malkų ir jas parnešę uždegė. Bežiūrėdami į laužą visi išalko ir nusprendė išsikepti maisto. Žvėreliai ėmė ieškoti maisto: vieni rado grybų, kiti bananų, treti nusprendė pasigauti žuvies. Surinktą maistą pasikepė ant laužo ir kai tik pasisotino, pasiėmė medžio lapelių ir į juos pasisėmę vandens iš upelio, atsigėrė.

„Vytinukai“
Visi labai pavargo. Artėjo naktis. Dangus pasidarė tamsiai mėlynas, atsirado žvaigždės, mėnulis. Žvėreliai iš šakų pasidarė palapinę, visur pridėjo samanų, kad būtų šilta, ir saldžiai miegojo.
Ryte atsikėlė, susiieškojo maisto: žuvies, uogų. Pavalgė ir atsigėrė sulos. Tada visi sau smagiai takeliu nukeliavo namo.
Jie nėjo niekur laimės ieškoti, nes jau turi savo namus.